Popiežius Pranciškus davė interviu Hamburge leidžiamam Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“. Pokalbis gana ilgas; paliestos kai kurios dabartinio Bažnyčios gyvenimo problemos, o taip pat bendresnės temos, liečiančios pasaulio, ypač Europos gyvenimą.
Vienas pirmųjų klausimų – pašaukimų krizė. Pasak popiežiaus, pirmiausia turime daryti tai, ką Viešpats mums liepė daryti – melstis. Trūksta maldos. Paskui – darbas su jaunimu. Nes šiandien jaunimas bijo tarnauti kitiems. Dirbti su jaunimu sunku, bet būtina. Jaunimas ko gero yra šiuolaikinės visuomenės labiausiai apleista žmonių kategorija. Pasak popiežiaus, pašaukimų krizė atspindi ir bendrą demografinę krizę. Mažiau vaikų – mažiau ir kunigų. Tačiau turime suprasti, kad prozelitiška nuostata šios problemos neišspręsime. Negalima kalbinti jaunimo tapti kunigais taip tarsi tai būtų stojimas į labdaringą organizaciją.
Kai kas mano, kad pašaukimų krizę išspręstų kunigų celibato panaikinimas. Pavyzdžiui, celibato sąlyga galėtų būti keliama vyskupams, kardinolams, bet ne kunigams. Popiežius sutiko, kad privalomo celibato atsisakymo klausimas šiandien daug kur keliamas, kad kalbama taip pat apie vadinamuosius „viri probati“ (patikimus santuokoje gyvenančius vyrus), tačiau jis nemano, kad tai būtų tinkamas sprendimas. O kalbant apie „viri probati“, jie juk jau tarnauja Bažnyčioje kaip diakonai.
Toliau pokalbyje perėjus prie tikėjimo krizės temos, Pranciškus sakė, kad krizėje, jei ją suvokiame kaip individo krizę, reikėtų įžvelgti ir pozityvų momentą, be kurio neįmanoma pažanga brandos kelyje. „Taip pat ir biologinis žmogaus augimas yra krizė, - sakė Pranciškus. Krizė vaiko, tampančio suaugusiu žmogumi. Panašiai ir su tikėjimu. Girdint kai Petras labai savimi pasitikėdamas kalbasi su Jėzumi, man ateina į galvą katalikų fundamentalistai, - sakė Pranciškus. Ką gi Jėzus atsako Petrui: „Tris kartus manęs išsiginsi“. Petras iš tiesų išsigynė. Ir tai jam buvo labai sunki krizė. Tačiau galiausiai jis tapo popiežiumi. Nenoriu sakyti, kad turime džiaugtis krizėmis, bet turime suprasti, kad tikėjimo kelyje krizės neišvengiamos. Jei tikėjimas susiduria su krizėmis, tuomet jis auga, jei krizių išvengia – lieka vaikiškas“.
Žmogus iš prigimties yra geras ar blogas? „Žmogus yra Dievo paveikslas, - atsakė Pranciškus. Žmogus yra geras. Bet tuo pat metu jis yra silpnas, sužeistas. Žmogus – tai sužeistas gerumas. Biblijos Pradžios knyga pasakoja ir apie sąmoningą blogį, piktumą. Kainas yra blogas žmogus ne dėl silpnumo, bet dėl pavydo, galios troškimo. Deja ir mūsų pasaulyje netrūksta tokio piktumo. Žmogus žudo žmogų; gaminami ginklai – tai jau piktumas“.
Kita pokalbio su popiežiumi tema – Europą šiandien užliejusi populizmo banga, kelianti grėsmę demokratijai. Kokia turi būti krikščionio laikysena? „Pagalvokime apie 1933 metus, - sakė Pranciškus, - apie Veimaro Respublikos žlugimą. Vokietijoje neviltis, gili ekonominė krizė ir štai ateina vaikinas, kuris sako: „aš galiu, aš galiu“. Jo vardas – Adolfas. Žinome kuo tai baigėsi. Populizmas visada ateina su tam tikru mesianizmu ir visada sako, kad jis gina tautos tapatybę“. Popiežius pridūrė, kad visai kitokį, visiškai ne populistinį projektą pasiūlė suvienytos Europos kūrėjai Schumanas ir Adenaueris. „Šiedu lyderiai – didieji lyderiai – sugebėjo siekti savo šalių gerovės nekeldami savęs pačių į dėmesio centrą, nenorėdami būti mesijais. Populizmas yra blogas ir blogai baigiasi, kaip matėme praėjusiame šimtmetyje“.
Šiandieninę pasaulio situaciją popiežius ne kartą yra pavadinęs dalimis vykstančiu trečiuoju pasauliniu karu. „Taip sakau, nes iš tiesų vyksta pasaulinis karas dalimis. Pagalvokime apie Ukrainą, kuri yra Europoje, apie Iraką, apie žudynes, apie iš namų išgintus žmones“.
Ar jūs nemanote, kad šiandien reikia žmonių – pavyzdžių, tokių kaip jūs? Ar jūs neslegia tokie lūkesčiai? „Aš nesijaučiu nepaprastu žmogumi, - atsakė popiežius. Nesakau, kad esu vargšas nevykėlis, ne. Aš sakau, kad esu paprastas žmogus, kuris daro ką gali. Ir man nepatinka jei kas nors mane kitaip įsivaizduoja“.
Ar tai sakydamas jūs nebijote nuvilti tų žmonių Kurijoje, kuriems reikia neklystančio tėvo? „Turime vieną Tėvą danguje. O žemiškieji tėvai yra nuodėmingi žmonės, ir ačiū Dievui, nes tai juos drąsina eiti pirmyn, gimdyti, ypač šioje našlaitystės epochoje, kuriai tikrai reikia tėviškumo. Aš esu nusidėjėlis, ribotas žmogus. Neužmirškime, kad asmens idealizavimas tai subtili agresijos forma. Kai mane idealizuoja, aš jaučiuosi puolamas“.
Puolimai iš Vatikano jums asmeniškai skaudūs? „Ne, - atsakė Pranciškus. Galiu visiškai atvirai prisipažinti, kad nuo tos akimirkos kai buvau išrinktas popiežiumi, niekada nebuvau praradęs ramybės. Suprantu, kad kai kam nepatinka mano veikimo būdas ir aš taip manančius pateisinu. Galima įvairiai galvoti. Tai teisėta ir žmogiška. Tai turtas“.
Pokalbyje su popiežiumi paliesti ir Maltos Ordino reikalai. Kardinolo Raymondo Leo Burke‘o bičiulis Didysis magistras nušalino Ordino Didįjį kanclerį, tačiau popiežius panaikino tą sprendimą. „Maltos Ordine buvo problemų, kurių jis (kardinolas Burke) nesugebėjo spręsti, tačiau ne nuo jo vieno viskas priklauso. Aš iš jo neatėmiau Kardinolo Globėjo titulo. Jis ir toliau yra Maltos Ordino Globėjas. Tačiau reikėjo įvesti tvarką Ordine ir dėl to paskyriau delegatą, sugebantį tai padaryti, su charizma, kurios kardinolas Burke neturi“.
Vokiečių savaitraščio paskelbto pakalbio pabaigoje pereita prie galimo popiežiaus apsilankymo Vokietijoje temos. Šiemet švenčiami Reformacijos jubiliejaus metai būtų puiki proga. Popiežius patvirtino, kad yra gavęs kvietimą, tačiau šiemet apsilankyti Vokietijoje nepavyks, nes yra numatyta kitų kelionių. Nelabai tikėtina, kad tai įvyktų ir 2018 m. Popiežius taip pats sakė, kad reformacijos jubiliejaus proga jis jau lankėsi Lunde, Švedijoje.
Yra ir kitos svarbios šalys – Rusija, Kinija... „Į Rusiją negaliu keliauti, nes turėčiau aplankyti ir Ukrainą, - sakė popiežius. Būtų svarbu nuvykti į Pietų Sudaną, tačiau nemanau, kad tai bus įmanoma. Būta planų aplankyti abi Kongo valstybes, tačiau santykiai su (Kongo Demokratinės Respublikos prezidentu) Kabila nelabai geri, tad ko gero nebus įmanoma keliauti. Tačiau tikrai keliausiu į Indiją ir Bangladešą, į Kolumbiją, taip pat vienai dienai į Portugaliją, Fatimą. Be to galvojama apie dar vieną kelionę – į Egiptą“. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus - AP
